Bavarija, Pietų Tirolis ir Trentas tiria Brenerio sunkiasvorių sunkvežimių mokestį

Bavarija, Pietų Tirolis ir Trentas 2026 m. gegužę pradėjo bendrą galimybių studiją, kuri turėtų įvertinti, ar Brenerio koridoriuje galima įdiegti kintamąjį piko valandų mokestį sunkiasvorėms transporto priemonėms. Pirmasis trijų regionų darbo susitikimas įvyko 2026 m. gegužę, o galutinė ataskaita tikimasi iki 2026 m. pabaigos. Tyrimo rezultatai gali iš esmės pakeisti tai, kaip daugiau nei 2 milijonai sunkvežimių per metus kerta šį strategiškai svarbų Alpių koridorių.

Kodėl trys regionai ėmėsi iniciatyvos?

Brenerio perėja, jungianti Miuncheną su Verona per A13 Brenerio automagistralę Austrijoje ir A22 Italijoje, yra vienas intensyviausiai naudojamų krovininio transporto maršrutų Europoje. Remiantis Pietų Tirolo mobilumo ministerijos duomenimis, koridoriumi kasmet pervažiuoja daugiau nei 2 milijonai sunkiasvorių transporto priemonių, o piko valandų spūstys ir aplinkos taršos lygis yra nuolat augančios problemos. Dabartiniai valdymo įrankiai – blokinio eismo leidimai ir naktinio vairavimo draudimai – Tirolo regionas taikė daugelį metų, tačiau šių priemonių veiksmingumas vertinamas nevienareikšmiškai. Trans.info šaltiniai nurodo, kad Bavarija, Pietų Tirolis ir Trentas siekia šias priemones papildyti arba pakeisti lanksčiu kainodara pagrįstu mechanizmu, kuris nukreiptų eismą į mažiau apkrautas dienos valandas.

Kaip veiktų kintamasis Brenerio sunkvežimių mokestis?

Siūlomo modelio esmė – diferencijavimas pagal eismo intensyvumą: piko valandomis, kai koridoriumi juda daugiausiai transporto priemonių, vežėjai mokėtų aukštesnį mokestį, o ramesniais laikotarpiais tarifas sumažėtų. Pietų Tirolo mobilumo ministerija jau atliko pradines simuliacijas, kurios rodo, kad reikšmingas piko periodo mokesčio padidinimas galėtų perstumti dalį eismo į mažiau apkrautas valandas. Konkretūs skaičiai ir ribinės vertės iki šiol nėra oficialiai paskelbti, nes studija dar tik pradėjo darbą, tačiau principinis modelio pagrįstumas jau buvo aptartas pirmajame darbo susitikime. Tyrimas apims tris pagrindines analizės sritis: techninį įgyvendinamumą, teisinį pagrindą ir ekonominį efektyvumą. Būtent teisinis aspektas laikomas sudėtingiausiu, nes bet kokie nauji mokesčiai turi atitikti Europos Sąjungos kelių apmokestinimo direktyvą „Eurovinieta” ir kitus teisės aktus.

Kodėl Austrija nedalyvauja studijoje?

Vienas svarbiausių šios iniciatyvos aspektų – tai, kad Austrija neįtraukta į triregionį tyrimą. Priežastis yra vykstanti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ETT) byla, kurią Italija iškėlė prieš Tirolo krašto tranzito apribojimus. Italija ginčija Tirolo taikomas sunkiasvorių transporto priemonių eismo ribojimo priemones, teigdama, kad jos pažeidžia ES vidaus rinkos laisvo prekių judėjimo principus. Kol ETT byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, Austrijos dalyvavimas bendroje studijoje būtų teisiškai ir politiškai komplikuotas. Šis aplinkybių kontekstas paaiškina, kodėl iniciatyva sutelkta tik pietinėje ir šiaurinio koridoriaus dalyse – Bavarijoje, Pietų Tirole ir Trente.

ETT byla Italija prieš Tirolo apribojimus

Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjama Italijos ieškinys prieš Austrijos Tirolo krašto taikomas krovininio transporto tranzito ribojimo priemones yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių šio regiono transporto politikos raidą. Tirolas ilgus metus taikė sektorines ir naktines eismo draudimų sistemas, o Italija laikosi pozicijos, kad šie apribojimai nepagrįstai stabdo italų vežėjų galimybes naudotis Brenerio koridoriumi. ETT bylų baigtis gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik Tirolo praktikai, bet ir bendrai ES politikai dėl Alpių krovininio transporto valdymo. Kol procesas tęsiasi, teisinė aplinka lieka neapibrėžta, o tai tiesiogiai veikia ir triregionės studijos apimtį.

Reikšmė vežėjams ir laivyno vadovams

Transporto įmonės, vykdančios reisus Miunchenas–Verona ašimi per A13 Brenerio automagistralę Austrijoje arba per A22 Italijoje, jau dabar turėtų pradėti vertinti galimą mokesčių struktūros pokyčių poveikį savo veiklos sąnaudoms. Nors galutiniai sprendimai dar nepriimti, keletas praktinių žingsnių gali padėti pasiruošti:

• Reisų planavimas: Vertėtų išanalizuoti dabartinę krovinio judėjimo struktūrą pagal dienos laiką ir nustatyti, kurie reisai šiuo metu patenka į tikėtinas piko valandas.
• Sutarčių peržiūra: Vežimo sutartyse turėtų atsirasti nuostatos dėl galimo mokesčių padidėjimo arba lankstumo koreguojant pristatymo laikus.
• Technologijų paruošimas: Kintamojo mokesčio sistemos greičiausiai reikalaus pažangesnių kelių elektroninių mokesčių surinkimo sprendimų, todėl laivyno valdymo sistemos turėtų būti paruoštos integracijai.
• Dialogo su klientais pradėjimas: Krovinių siuntėjai ir gavėjai turi suprasti, kad pristatymo langai gali keistis, siekiant optimizuoti mokesčių sąnaudas.

Jei studija patvirtins modelio pagrįstumą ir jis bus įdiegtas, tikėtina, kad A13 ir A22 piko valandų mokesčiai galėtų gerokai viršyti dabartinius tarifus. Remiantis analogiška patirtimi Skandinavijoje ir Londone, kur taikomi miesto piko zonų apmokestinimo modeliai, eismo persiskirstymas po kainų pokyčių gali siekti 15–30 procentų piko periodo apimties.

Alpių koridoriaus kintamojo mokesčio kontekstas Europoje

Brenerio studija vyksta platesnio Europos krovininio transporto politikos kintimo kontekste. Europos Komisija, vykdydama „Žaliojo kurso” tikslus, skatina valstybes nares ir regionus mažinti kelių transporto išorines sąnaudas taikant „teršėjas moka” principą. ES direktyva 2022/362, iš dalies keičianti „Eurovinetą”, suteikia teisės pagrindą taikyti laiko atžvilgiu diferencijuotus kelių naudotojo mokesčius, įskaitant papildomus mokesčius piko valandomis. Brenerio regiono iniciatyva yra viena pirmųjų bandymų šį teisinį pagrindą pritaikyti praktiškai tarptautiniame Alpių koridoriuje. Jei studija bus sėkminga ir modelis įdiegtas, ji gali tapti precedentu kitiems perpildytiems Europos kalnų perėjų maršrutams.

Tvarkaraštis ir tolesni žingsniai

Remiantis trans.info skelbiama informacija ir Pietų Tirolo mobilumo ministerijos komunikatais, studijos eiga planuojama taip:

• 2026 m. gegužė: Pirmasis triregionės darbo grupės susitikimas, iniciatyvos oficialus paleidimas.
• 2026 m. vasara–ruduo: Techninės, teisinės ir ekonominės analizės vykdymas, konsultacijos su vežėjų asociacijomis ir kitais suinteresuotaisiais.
• 2026 m. pabaiga: Galutinės ataskaitos paskelbimas ir rekomendacijų pristatymas politikos formuotojams.
• 2027 m. ir vėliau: Galimas bandomasis etapas arba teisės aktų pakeitimų inicjavimas, jei studija parodys teigiamus rezultatus.

Laivyno vadovai ir transporto operatoriai, kurių reisų maršrutai driekiasi per Brenerio koridorių, turėtų sekti studijos eigą ir rengtis galimam mokesčių struktūros pokyčiui ne vėliau kaip 2027 metais.

Dažnai užduodami klausimai

Kas yra Brenerio kintamojo sunkvežimių mokesčio studija 2026?

Tai bendra Bavarijos, Pietų Tirolo ir Trento regionų galimybių studija, skirta įvertinti, ar Brenerio koridoriuje techniškai, teisiškai ir ekonomiškai įmanoma įdiegti kintamąjį piko valandų mokestį sunkiasvorėms transporto priemonėms. Studija pradėta 2026 m. gegužę, galutinė ataskaita tikimasi iki 2026 m. pabaigos.

Kodėl Austrija neįtraukta į šią studiją?

Austrija nedalyvauja todėl, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjama Italijos ieškinys prieš Austrijos Tirolo krašto taikomas krovininio transporto tranzito ribojimo priemones. Kol ši byla neišspręsta, Austrijos dalyvavimas bendroje iniciatyvoje būtų teisiškai ir politiškai sudėtingas.

Kaip kintamasis mokestis veiktų A13 ir A22 automagistralėse?

Piko valandomis, kai eismo intensyvumas didžiausias, vežėjai mokėtų aukštesnius tarifus, o ramesniais laikotarpiais – mažesnius. Tikslas – paskatinti sunkvežimių vairuotojus planingai keisti reisų laikus, taip sumažinant spūstis ir aplinkos taršą piko periodu. Konkretūs tarifai dar nenustatyti – tai bus vienas pagrindinių studijos rezultatų.

Kada gali įsigalioti Brenerio kintamasis mokestis?

Galutinė studija tikimasi iki 2026 m. pabaigos. Jei rekomendacijos bus palankios, politinis ir teisinis diegimo procesas galėtų prasidėti 2027 metais. Tikslus įsigaliojimo terminas priklausys nuo politinių sprendimų ir teisinių procedūrų ES bei nacionaliniu lygmeniu.

Ar kintamasis mokestis paveiks visus sunkvežimius Brenerio koridoriuje?

Studija vertina kintamąjį mokestį visoms sunkiasvorėms transporto priemonėms (HGV), naudojančioms Brenerio koridorių. Tačiau galutinės taisyklės – pvz., ar bus išimčių tam tikrų kategorijų kroviniams arba aplinkosaugos standartus atitinkantiems transporto priemonėms – bus nustatytos tik studijos ir tolesnio politinio proceso metu.

Ką šiuo metu turėtų daryti laivyno vadovai?

Transporto operatoriai turėtų pradėti analizuoti savo reisų struktūrą Miunchenas–Verona ašimi, identifikuoti piko valandų reisus, peržiūrėti sutarčių sąlygas su klientais ir stebėti studijos eigą. Proaktyvus planavimas padės sumažinti galimą papildomų mokesčių poveikį veiklos sąnaudoms.

Koks yra Alpių kintamojo mokesčio precedentas Europoje?

ES direktyva 2022/362, iš dalies keičianti „Eurovinetą”, teikia teisinį pagrindą diferencijuotiems laiko atžvilgiu mokesčiams. Brenerio regionų iniciatyva yra vienas pirmųjų bandymų šią direktyvą pritaikyti tarptautiniame Alpių kalnų koridoriuje. Sėkmingas modelio įdiegimas galėtų tapti precedentu kitoms perpildytoms Europos kalnų perėjoms.