Vaiduokliniai vežėjai Vokietijai kainavo 17,5 mln. eurų – sukčiai apsimetė tikrais vežėjais

Vokietijos valdžios institucijos skelbia apie staigų vadinamųjų vaiduoklinių vežėjų sukčiavimo atvejų augimą – 2025 metų pirmąjį pusmetį nuostoliai siekė 17,5 mln. EUR, nors per visus 2023 metus jie sudarė apie 5 mln. EUR. Heseno žemės kriminalinės policijos biuras (Landeskriminalamt Hessen, LKA) perspėja, kad organizuotos nusikalstamų grupuočių veikia sistemingai: jos kuria įtikinamus įmonių profilius, apsimeta realiais vežėjais ir naudoja suklastotus kontaktinius duomenis, siekdamos gauti aukštos vertės transporto užsakymus per internetines krovinių biržas. Surinkus krovinius, sunkvežimis tiesiog dingsta kartu su visu kroviniu.

Statistika rodo aiškią tendenciją: 2022 metais užregistruotų vaiduoklinių vežėjų atvejų buvo 80, 2024 metais šis skaičius šoktelėjo iki 266. Ekspertų vertinimu, krovinių ir sunkvežimių vagystės visoje Europoje kasmet gali siekti iki 1,3 mlrd. EUR. Tai reiškia, kad Vokietijoje fiksuojamas augimas nėra lokalus reiškinys – tai dalis platesnės organizuoto nusikalstamumo bangos, kuri kelia grėsmę visos Europos krovinių vežimo sektoriui.

Kaip veikia vaiduokliniai vežėjai

Sukčių schema yra apgalvota ir daugiapakopė. Nusikaltėliai kruopščiai kuria įmonių profilius krovinių biržose, dažnai naudodami tikrų, teisėtai veikiančių vežėjų pavadinimus, registracijos numerius ir kontaktinius duomenis. Jie registruojasi populiariose Europos krovinių platformose, pateikia suklastotas licencijas ir draudimo dokumentus, tada aktyviai siūlo savo paslaugas – dažniausiai nepranešdami apie jokius tarifų skirtumus ir sutikdami su bet kokiu užsakymu be derybų.

Vienas iš konkrečių atvejų, kuriuo remiasi LKA Hessen, apėmė du žaliavų krovinio siuntinius, kilusius iš Tirolo (Austrija). Sukčiai, apsimetę subrangovu, perėmė kroviniус ir nukreipė juos į Vokietiją – nuostoliai siekė kelis dešimtis tūkstančių eurų. Šis atvejis iliustruoja, kaip nusikaltėliai išnaudoja tiekimo grandinių sudėtingumą ir dažnai vykstančius subrangos susitarimus tarptautiniame krovinių vežime.

Ypač dažnai taikomasi į elektronikos prekes, žaliavas ir kitas aukštos vertės produktų kategorijas. Nusikaltėliai gerai išmano logistikos sektoriaus procesus: jie žino, kada klausimai kelia mažiausiai įtarimo, kaip atsakyti į standartines patikrinimo procedūras ir kaip išvengti ankstyvos identifikacijos.

Įspėjamieji ženklai, kuriuos turi žinoti ekspeditoriai

LKA Hessen ir kiti Vokietijos saugumo ekspertai išskiria kelis pagrindinius įspėjamuosius ženklus, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį kiekvienas krovinių ekspeditorius ar logistikos vadybininkas:

• Nemokamos el. pašto paskyros vietoj įmonės domenų adresų – pavyzdžiui, „@gmail.com” arba „@yahoo.com” vietoj oficialaus įmonės el. pašto.
• Beveik identiški domenai – nusikaltėliai registruoja svetaines, kurios labai primena tikrų vežėjų domenus, keisdami vieną ar dvi raides.
• Nauji krovinių platformų profiliai be jokios veiklos istorijos, atsiliepimų ar įvertinimų.
• Neįprastas sutikimas su bet kokiu tarifu be derybų – teisėti vežėjai beveik visada derasi dėl kainos.
• Paskutinės minutės transporto priemonės ar valstybinių numerių keitimas prieš pat pakrovimą.
• Nenoras pateikti patikrintų licencijų, draudimo sertifikatų ar kitų oficialių dokumentų originalo kopijų.

Logistikos saugumo specialistai pabrėžia, kad nė vienas iš šių ženklų pats savaime neįrodo sukčiavimo, tačiau keli iš jų kartu – tai rimtas signalas sustoti ir atlikti papildomą patikrinimą prieš patvirtinant užsakymą.

LKA Hessen rekomendacijos vežėjams ir ekspediuotojams

Heseno žemės kriminalinės policijos biuras pateikia konkrečias operatyvines rekomendacijas, kurios gali ženkliai sumažinti riziką tapti vaiduoklinių vežėjų sukčiavimo auka:

• Atlikti išsamią partnerių patikrą (angl. due diligence) prieš sudarant bet kokį transporto susitarimą – patikrinti vežėjo registracijos duomenis nacionaliniuose verslo registruose, licencijų galiojimą ir draudimo polisų autentiškumą.
• GPS stebėjimas – naudoti transporto priemonių sekimo sistemas, kurios leidžia realiuoju laiku stebėti krovinių judėjimą.
• Papildomos techninės saugumo priemonės – elektroniniai plombų fiksatoriai, krovinio stebėjimo jutikliai ir panašios technologijos.
• Nesiskelbti apie maršrutą ar krovinį nepažįstamiesiems sustojimų metu – tai ypač aktualu vairuotojams ilgose tarptautinėse kelionėse.
• Naudoti tik patikimas krovinių biržas su griežtomis narių registracijos ir patikrinimo procedūromis.

Ekspertai taip pat rekomenduoja krovinių biržoms ir logistikos platformoms sugriežtinti naujų narių registracijos procesus, įdiegti automatizuotus įtartinos veiklos aptikimo mechanizmus ir bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis keičiantis informacija apie žinomus sukčiavimo atvejus.

Europinio masto problema reikalauja koordinuoto atsako

Vaiduoklinių vežėjų sukčiavimas nėra išskirtinai Vokietijos problema – tai Europinio masto grėsmė, kuri liečia visus šalies krovinių vežimo sektoriaus dalyvius, įskaitant Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir kitų valstybių vežėjus, aktyviai dirbančius Vokietijos rinkoje. Europolo ir tarptautinių logistikos saugumo asociacijų duomenimis, organizuoto nusikalstamumo grupuotės, vykdančios tokias schemas, dažnai veikia per kelias šalis vienu metu, o tai apsunkina jų identifikavimą ir persekiojimą.

Vokietijos krovinių vežėjų asociacija BGL (Bundesverband Güterkraftverkehr Logistik und Entsorgung) ragina visus sektoriaus dalyvius nedelsti su partnerių patikra ir aktyviai pranešti apie įtartinus atvejus kompetentingoms institucijoms. Kiekvienas praneštas atvejis padeda teisėsaugos institucijoms suprasti nusikalstamų tinklų veikimo modelius ir imtis veiksmingesnių priemonių.

Ekspertai pabrėžia, kad logistikos skaitmenizavimas, nors ir atnešęs neabejotinų privalumų efektyvumo atžvilgiu, kartu sukūrė naujų pažeidžiamumų – automatizuoti užsakymų tvirtinimo procesai ir didelė sandorių apimtis kai kuriose platformose sudaro palankias sąlygas sukčiams, turintiems pakankamai kantrybės ir techninių žinių pateikti įtikinamas suklastotas tapatybes.

Dažnai užduodami klausimai

Kas yra vaiduoklinis vežėjas (angl. ghost carrier)?

Vaiduoklinis vežėjas – tai sukčiavimo schema, kai nusikaltėliai apsimeta teisėtais krovinių vežėjais, naudodami suklastotas licencijas, įmonių duomenis ir kontaktinius duomenis, siekdami gauti krovinių vežimo užsakymus. Surinkę krovinius, jie tiesiog dingsta, o užsakovas patiria finansinius nuostolius. Tokia schema ypač paplitusi internetinėse krovinių biržose, kur patikrinimo procesai gali būti nepakankami.

Kokie nuostoliai nuo vaiduoklinių vežėjų sukčiavimo patiriami Vokietijoje?

Remiantis Heseno žemės kriminalinės policijos biuro (LKA Hessen) duomenimis, 2025 metų pirmąjį pusmetį nuostoliai nuo vaiduoklinių vežėjų sukčiavimo Vokietijoje siekė 17,5 mln. EUR. Palyginimui, per visus 2023 metus šie nuostoliai sudarė apie 5 mln. EUR. Užregistruotų atvejų skaičius išaugo nuo 80 (2022 m.) iki 266 (2024 m.).

Kaip patikrinti, ar vežėjas yra tikras, o ne sukčius?

Patikrinti vežėjo tapatybę galima keliais būdais: patikrinti įmonės registracijos duomenis nacionaliniame verslo registre, paprašyti originalių licencijų ir draudimo dokumentų kopijų, susisiekti su vežėju oficialiais kontaktais (ne tais, kuriuos jis pats pateikė), patikrinti jo profilį krovinių biržoje – ar jis turi veiklos istoriją ir atsiliepimų. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar bendravimui naudojamas oficialus įmonės el. paštas, o ne nemokama paskyra.

Į kokius krovinius pirmiausia taikomasi vaiduoklinių vežėjų sukčiavimo atvejais?

Nusikaltėliai pirmiausia taikomasi į aukštos vertės krovinius – elektroniką, žaliavas, farmacijos produktus ir kitas brangias prekes. Šie produktai yra lengvai realizuojami juodojoje rinkoje ir sudaro didžiausią finansinę vertę vienam vogimo atvejui. Pirmenybė teikiama kroviniams, kurie gali būti greitai parduoti arba perparduoti, nepalikdami lengvai atsekamuose pardavimo kanaluose.

Kur pranešti apie įtartiną vaiduoklinio vežėjo veiklą Vokietijoje?

Apie įtartinus atvejus Vokietijoje rekomenduojama pranešti Heseno žemės kriminalinės policijos biurui (LKA Hessen) arba vietinės policijos nuovadai. Taip pat galima pranešti krovinių biržai, kurioje buvo pasiūlytas įtartinas užsakymas – atsakingos platformos turi savo sukčiavimo prevencijos komandas. Lietuvos vežėjai papildomai gali kreiptis į Lietuvos kriminalinės policijos biurą arba Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA).

Kaip krovinių biržos galėtų apsaugoti nuo vaiduoklinių vežėjų?

Krovinių biržos gali įdiegti griežtesnes naujų narių registracijos procedūras – reikalauti patikrintų dokumentų, oficialių įmonių duomenų ir istorinės veiklos įrodymų. Automatizuoti įtartinos veiklos aptikimo algoritmai, atsiliepimų ir įvertinimų sistemos, taip pat aktyvus bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis yra esminiai elementai, galintys ženkliai sumažinti sukčiavimo riziką platformose.

Ar vaiduoklinių vežėjų sukčiavimas paplitęs tik Vokietijoje?

Ne – tai Europinio masto problema. Nors LKA Hessen statistika fiksuoja ypač staigų augimą Vokietijoje, organizuotos nusikalstamų grupuotės veikia per kelias šalis vienu metu. Ekspertų vertinimu, krovinių ir transporto priemonių vagystės visoje Europoje kasmet siekia iki 1,3 mlrd. EUR. Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir kitų valstybių vežėjai, aktyviai dirbantys tarptautinėse rinkose, taip pat yra pažeidžiami šios sukčiavimo schemos.