Belgijos kelių krovinių vežimo grupė „Ziegler” bankrutuoja, 500 darbo vietų – pavojuje

Belgijos kelių krovinių vežimo grupė „Ziegler” 2026 m. birželio 1 d. pateikė bankroto prašymą Briuselio teismui, taip sukeldama tiesioginį pavojų maždaug 500 darbo vietų Belgijoje ir sukrėsdama Europos kelių krovinių vežimo rinką tuo metu, kai pajėgumų trūkumas jau yra kritinis dėl augančių degalų kainų, kelių mokesčių ir CO2 išlaidų. Administratoriai aktyviai ieško pirkėjų veikiančiam verslui išgelbėti, tačiau laikas yra itin ribotas.

Keturi Belgijos juridiniai vienetai patenka į nemokumo procedūrą

Bankroto procedūra apima keturis Belgijoje registruotus juridinius vienetus: „Ziegler NV”, „Intertrans”, „Dornach” ir „Universal Express”. Visi keturi subjektai yra glaudžiai susiję su grupės pagrindiniu logistikos centru Neder-Over-Heembeek rajone, netoli Briuselio, kuris buvo vienas svarbiausių krovinių paskirstymo mazgų Belgijoje ir visoje Beniliukso regione. Pasak Briuselio komercinės tarysvos paskirto administratoriaus, esamos veiklos tęstinumą bandoma užtikrinti bent jau per pereinamąjį laikotarpį, kol bus rastas potencialus pirkėjas.

„Ziegler” grupė iki šiol veikė 16 šalių ir pasauliniu mastu įdarbino daugiau nei 3 200 darbuotojų. Belgijoje dirbę apie 500 jų šiuo metu susiduria su realiu darbo vietų praradimo pavojumi. Svarbu pažymėti, kad tarptautinių dukterinių įmonių statusas skiriasi: daliai jų taikomos atskiros nacionalinės nemokumo procedūros arba jos kol kas veikia savarankiškai, todėl sprendžiant tarptautinių krovinio siuntų klausimus reikia individualiaus požiūrio.

Prancūzijos dukterinė įmonė: pirmasis perspėjamasis signalas

Grupės finansiniai sunkumai nebuvo netikėti: 2026 m. kovo mėnesį prancūziškoji „Ziegler” dukterinė įmonė buvo perduota administratoriams, o tai lėmė apie 1 500 darbo vietų praradimą Prancūzijoje. Šis įvykis buvo aiškus signalas, kad grupės finansinė padėtis išgyvena sisteminę krizę, o ne lokalų sunkumų laikotarpį. Prancūzijos nemokumo procedūra buvo vykdoma pagal redressement judiciaire tvarką, tačiau galiausiai peraugo į likvidavimą, palietusį daugybę krovinių vežimo maršrutų Prancūzijoje ir per Prancūziją einančius koridorius.

Transporto analistai teigia, kad prancūziškosios struktūros žlugimas pareikalavo reikšmingo papildomo kapitalo iš Belgijos holdingo, o tai galutinai išsekino grupės likvidumą. „Ziegler” vadovybė bandė restruktūrizuoti skolas per privačias derybas su kreditoriais, tačiau susitarti nepavyko, todėl birželio 1-ąją buvo kreiptasi į teismą.

Profsąjungų reakcija: ACV Transaco ir BBTK

Belgijos transporto darbuotojų profsąjungos ACV Transaco ir BBTK (Belgische Bediendenbond – Nationaal Verbond van Kaders) nedelsiant sureagavo į bankroto žinią, pareikalaudamos skubių atsakymų iš administratorių dėl darbuotojų teisių apsaugos. ACV Transaco atstovai viešai pareiškė, kad darbuotojai sužinojo apie bankrotą paskutinę akimirką ir kad komunikacija iš vadovybės pusės buvo visiškai nepakankama. BBTK taip pat pabrėžė, kad reikia nedelsiant spręsti klausimus dėl neišmokėtų atlyginimų, viršvalandžių kompensacijų ir išeitinių išmokų.

Pagal Belgijos darbo teisę, darbuotojų reikalavimams tenkinamas prioritetas prieš daugelį kitų kreditorių reikalavimų nemokumo procedūroje. Tačiau profsąjungos įspėja, kad praktinis šių teisių įgyvendinimas dažnai užtrunka mėnesius, o paveikti darbuotojai per tą laiką susiduria su rimtais finansiniais sunkumais. Belgijos „Fonds voor Sluiting van Ondernemingen” (FSO) – Įmonių uždarymo fondas – iš principo gali padengti dalį neišmokėtų atlyginimų, tačiau išmokų gavimo procesas reikalauja laiko.

Krovinių siuntėjams: kaip veikti esant tranzitiniams kroviniams

Siuntėjams, kurie naudojosi „Ziegler” paslaugomis Belgijos-Žemyninio maršruto ar tarptautinių koridorių krovinių vežimui, rekomenduojama imtis šių skubių veiksmų:

• Susisiekti su administratoriumi dėl konkrečių krovinių, kurie šiuo metu gali būti „Ziegler” sandėliuose arba transporto priemonėse, statuso ir išdavimo tvarkos. Administratoriaus kontaktiniai duomenys skelbiami Briuselio komercinės tarybos oficialiame portale.
• Nedelsiant aktyvuoti atsargines vežėjų sutartis arba kreiptis į alternatyvius vežėjus dėl laisvų pajėgumų. Belgijos-Nyderlandų, Belgijos-Vokietijos ir Belgijos-Prancūzijos koridoriuose pajėgumai jau yra riboti.
• Patikrinti krovinių draudimo polisus: CMR draudimas paprastai nepadengia vežėjo nemokumo rizikos, todėl siuntėjams gali prireikti kreiptis į savo transporto draudiko pagal atskiras klauzes.
• Dokumentuoti visus reikalavimus CMR važtaraščių, sąskaitų faktūrų ir susirašinėjimo su „Ziegler” pagrindu, nes tai bus būtina pateikiant reikalavimus nemokumo byloje.
• Stebėti administratoriaus pranešimus dėl galimo veiklos tęstinumo trumpuoju laikotarpiu – esant palankioms aplinkybėms, dalis maršrutų gali būti vykdoma ir toliau, kol bus rastas pirkėjas.

Frachto tarifų poveikis: Belgija–Nyderlandai, Belgija–Vokietija, Belgija–Prancūzija

„Ziegler” bankrotas iš Europos kelių krovinių rinkos išima reikšmingą pajėgumų dalį kaip tik tuo metu, kai paklausa išlieka stabili, o pasiūla jau yra suvaržyta. Transporto rinkos analitikai prognozuoja, kad spot frachto tarifai pagrindiniais koridoriais gali trumpuoju laikotarpiu padidėti nuo 8 iki 15 procentų.

Belgija–Nyderlandai koridorius yra vienas intensyviausių Europoje pagal vieneto krovinių (LTL ir FTL) apyvartą. Šiame koridoriuje „Ziegler” turėjo reguliarų tinklinį aptarnavimą, todėl jo išnykimas sukuria tiesioginę tarpą, kurią alternatyvūs vežėjai, tokie kaip „DSV”, „DB Schenker”, „Geodis” ir Nyderlandų regioniniai operatoriai, turės skubiai užpildyti. Belgija–Vokietija koridoriuje taip pat tikimasi padidėjusio spaudimo, ypač dėl automobilių pramonės komponentų ir chemijos produktų vežimo. Belgija–Prancūzija koridorius jau ir taip yra paveiktas ankstesnio „Ziegler” prancūziškosios dalies žlugimo, todėl čia situacija yra ypač komplikuota.

Europos krovinių biržose, tokiose kaip „Timocom” ir „Teleroute”, jau fiksuojamas padidėjęs paklausos aktyvumas iš Belgijos kilmės taškų, tačiau ekspertai perspėja, kad spot kainos šiuo metu yra trapios ir gali svyruoti priklausomai nuo to, ar dalį „Ziegler” veiklos pavyks perduoti naujam savininkui.

Ar ES ar Belgijos valstybės pagalba galėtų padėti rasti pirkėją?

Klausimas apie galimą valstybės pagalbą šiuo atveju yra kompleksinis. ES valstybės pagalbos taisyklės pagal SESV 107 straipsnį iš principo draudžia valstybinį finansavimą nemokioms įmonėms, nebent yra taikomos specifinės išimtys – pavyzdžiui, restruktūrizavimo pagalbos schema, kuriai privalo būti iš anksto gautas Europos Komisijos leidimas.

Belgijoje nemokioms įmonėms taikomas Wetboek van economisch recht (Ekonominės teisės kodeksas), kuris leidžia administratoriams parduoti veikiančią įmonę kaip visumą arba dalimis per vadinamąją overdracht onder gerechtelijk gezag (perdavimas teisminiu prižiūrimu) procedūrą. Ši procedūra leidžia potencialiam pirkėjui perimti turtą ir darbuotojus be automatiško visų skolų perėmimo, o tai padaro sandorį finansiškai patrauklesniu.

Belgijos federalinė vyriausybė ir Briuselio regiono valdžia kol kas viešai nepaskelbė apie jokias tiesiogines paramos priemones. Tačiau Valonijos ir Flandrijos regioninės struktūros, atsakingos už užimtumą, jau yra aktyvavusios skubias konsultacines paslaugas paveiktiems darbuotojams. Profsąjungos teigia, kad regionų valdžia galėtų suteikti palankesnes sąlygas potencialiam investuotojui ar logistikos grupei, suinteresuotai perimti bent dalį „Ziegler” tinklo.

Europos kelių krovinių rinkos kontekstas 2026 metais

„Ziegler” bankrotas vyksta itin jautriu Europos logistikos sektoriaus momentu. 2026 metais Europos vežėjai susiduria su kumuliaciniu kaštų spaudimu: degalų kainos išlieka aukštos geopolitinių veiksnių fone, nacionaliniai kelių mokesčiai – tarp jų Belgijos „kilometre charge” sistema sunkiasvorėms transporto priemonėms – kasmet indeksuojami, o ES apyvartinių taršos leidimų (ETS2) sistemos plėtimas į kelių transportą nuo 2027 metų jau dabar verčia vežėjus skaičiuoti būsimas sąnaudas.

Europos kelių transporto asociacijos (IRU) duomenimis, vairuotojų trūkumas ES šalyse išlieka struktūrine problema, o Vidurio ir Rytų Europos vežėjai vis dažniau orientuojasi į vidaus rinkas, o ne į Vakarų Europos tarpvalstybinę veiklą. Šiame kontekste didelių tinklinių vežėjų, tokių kaip „Ziegler”, išnykimas dar labiau suspaudžia pasiūlą.

Transporto analitikai atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Europos kelių krovinių sektoriuje susiformavo struktūrinis paradoksas: didelės grupės, veikiančios su mažomis maržomis ir dideliais fiksuotais kaštais, yra pažeidžiamesnės nei mažesnės, lanksčios įmonės. „Ziegler” atvejis – ne pirmasis tokio masto žlugimas Europoje ir, tikėtina, ne paskutinis, jei sektoriaus kaštų struktūra nesikeis.

Kas gali perimti „Ziegler” veiklą?

Administratoriai, pasak šaltinių, artimų deryboms, jau yra gavę preliminarų susidomėjimą iš kelių Europos logistikos grupių. Galimi pirkėjų kandidatai gali apimti stambius Europos ekspedicijos ir krovinių vežimo operatorius, kurie yra suinteresuoti perimti „Ziegler” klientų portfelį, tarptautinius tinklo mazgus ir licencijas.

Tačiau realus iššūkis yra tas, kad pirkėjas turės prisiimti atsakomybę už darbuotojų perėmimą pagal ES direktyvą dėl įmonių perleidimo (2001/23/EB), kuri iš principo apsaugo darbuotojų teises, bet kartu didina sandorio kaštus potencialiam pirkėjui. Dėl šios priežasties kai kurios grupės gali pageidauti perimti tik turtą ir sutartis, bet ne darbo jėgą, o tai sukeltų papildomų socialinių komplikacijų.

Artimiausios savaitės bus lemiamos: jei per trumpą laiką neatsiras rimtas pirkėjas, laipsniška veiklos degradacija ir galutinis likvidavimas tampa vis realesniu scenarijumi.

Dažnai užduodami klausimai

Kodėl „Ziegler” bankrutavo 2026 metais?

„Ziegler” bankroto priežastys yra daugiasluoksnės. Grupė jau kelis mėnesius išgyveno finansinius sunkumus, kurie pasiekė kritinę stadiją po to, kai 2026 m. kovo mėnesį buvo pradėta nemokumo procedūra Prancūzijoje. Prancūziškosios dukterinės įmonės žlugimas lėmė apie 1 500 darbo vietų praradimą ir papildomą finansinę naštą Belgijos holdingui. Kaupiantis sektoriaus kaštų spaudimui – augančios degalų kainos, kelių mokesčiai, CO2 išlaidos – ir nepavykus susitarti su kreditoriais dėl restruktūrizavimo, 2026 m. birželio 1 d. buvo pateiktas bankroto prašymas Briuselio teismui.

Kurie „Ziegler” Belgijos juridiniai vienetai yra paveikti bankroto?

Bankroto procedūra apima keturis Belgijoje registruotus subjektus: „Ziegler NV”, „Intertrans”, „Dornach” ir „Universal Express”. Visi jie yra susiję su grupės pagrindiniu logistikos centru Neder-Over-Heembeek rajone netoli Briuselio. Tarptautinių dukterinių įmonių statusas skiriasi priklausomai nuo šalies.

Kiek darbo vietų yra pavojuje dėl „Ziegler” bankroto?

Belgijoje tiesioginiam pavojui yra veikiami apie 500 darbuotojai. Pasauliniu mastu „Ziegler” grupė iki bankroto įdarbino daugiau nei 3 200 žmonių 16 šalių. Prancūzijoje, kur nemokumo procedūra prasidėjo 2026 m. kovą, jau buvo prarasta apie 1 500 darbo vietų.

Ką krovinių siuntėjai turėtų daryti dėl „Ziegler” vežamų krovinių?

Siuntėjai turėtų nedelsiant susisiekti su Briuselio teismo paskirtu administratoriumi dėl tranzitinių krovinių statuso ir išdavimo tvarkos. Lygiagrečiai rekomenduojama aktyvuoti atsargines vežėjų sutartis, patikrinti krovinių draudimo polisus dėl nemokumo rizikos padengimo ir kruopščiai dokumentuoti visus reikalavimus CMR važtaraščių pagrindu. Belgijos–Nyderlandų, Belgijos–Vokietijos ir Belgijos–Prancūzijos koridoriuose rekomenduojama skubiai rezervuoti alternatyvų pajėgumą, nes spot kainos jau kyla.

Kaip „Ziegler” bankrotas paveiks frachto tarifus Europoje?

Analitikai prognozuoja, kad spot frachto tarifai pagrindiniais Belgijos koridoriais gali trumpuoju laikotarpiu augti nuo 8 iki 15 procentų. Tai ypač aktualu Belgija–Nyderlandai, Belgija–Vokietija ir Belgija–Prancūzija maršrutuose, kur „Ziegler” turėjo reikšmingą tinklinį buvimą. Tikslus poveikio dydis priklausys nuo to, ar dalį veiklos pavyks skubiai perduoti naujam operatoriui.

Ar profsąjungos ACV Transaco ir BBTK reagavo į bankrotą?

Taip, abi profsąjungos nedelsiant sureagavo. ACV Transaco kritikavo vadovybę dėl nepakankamos komunikacijos su darbuotojais ir pareikalavo skubių atsakymų iš administratorių dėl neišmokėtų atlyginimų ir išeitinių išmokų. BBTK taip pat pabrėžė, kad darbuotojai turi būti kuo greičiau informuoti apie jų teises nemokumo procedūroje. Abu sąjuniniai dariniai ragina valdžios institucijas aktyviai dalyvauti ieškant socialiai atsakingo sprendimo.

Ar gali Belgija ar ES suteikti pagalbą pirkėjui, norinčiam perimti „Ziegler” veiklą?

Tiesioginė valstybės pagalba nemokiai įmonei yra labai apribota ES valstybės pagalbos taisyklėmis pagal SESV 107 straipsnį. Tačiau Belgijos teisė leidžia vykdyti teismiškai prižiūrimą veiklos perdavimą pagal ekonominės teisės kodeksą, o tai suteikia potencialiam pirkėjui galimybę perimti turtą ir sutartis be pilno skolų perėmimo. Regioninės struktūros gali pasiūlyti papildomas priemones, skirtas darbuotojų perkvalifikavimui ar pereinamojo laikotarpio finansavimui, tačiau tiesioginė subsidija pirkėjui reikalautų Europos Komisijos pritarimo.

Ar „Ziegler” tarptautiniai padaliniai taip pat yra bankrutavę?

Ne visi. Tarptautinių dukterinių įmonių statusas skiriasi pagal šalį. Prancūzijoje nemokumo procedūra buvo pradėta jau 2026 m. kovą ir galiausiai baigėsi likvidavimu. Kitose 16 šalių, kur veikė grupė, dukterinės įmonės gali taikyti skirtingas procedūras arba kol kas veikti savarankiškai, todėl siuntėjai turėtų individualiai tikrinti kiekvienos šalies situaciją tiesiogiai su vietos kontaktais ar administratoriais.