ES muitinės reforma panaikina mažos vertės siuntų lengvatą nuo 2026 metų liepos ir padidina transporto operatorių išlaidas

Europos Sąjunga nuo 2026 metų liepos 1 dienos panaikina 150 eurų muito mokesčio lengvatą mažos vertės siuntoms, atvykstančioms iš trečiųjų šalių – tai yra vienas reikšmingiausių muitinės teisės aktų pakeitimų per pastaruosius du dešimtmečius, kuris tiesiogiai paveiks tarptautinį kelių transportą, kurjerių tinklus ir tarpvalstybinę logistiką visoje ES.

Europos Komisijos patvirtinta reforma panaikina vadinamąjį de minimis režimą muitų atžvilgiu, kuris ilgus metus leido ne ES šalių pardavėjams siųsti prekes į ES rinką be muito mokesčio, jei siuntos vertė neviršydavo 150 eurų. Nuo 2026 metų liepos 1 dienos kiekviena tokia siunta, nepriklausomai nuo jos vertės, bus apmokestinama muito mokesčiu. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2028 metų bus taikomas fiksuotas 3 eurų tarifo dydis vienai produktų kategorijai – iki tol, kol skaitmeninės platformos galės rinkti muito mokesčius automatiniu būdu, kaip numatyta galutinės reformos etape.

Reformos tikslas – suvienodinti konkurencines sąlygas ES įsisteigusiems mažmenininkams, kurie neturėjo galimybės konkuruoti su tokiais subjektais kaip „Temu” ar „Shein”, naudodamiesi de minimis lengvata. Pasak Europos Komisijos, 2023 metais į ES buvo įvežta daugiau nei 2,3 milijardo tokių siuntų – absoliuti dauguma jų kilusi iš Kinijos. Šis srauto mastas kelia rimtų iššūkių ne tik mokestiniam teisingumui, bet ir muitinių bei transporto operatorių administraciniam pajėgumui.

Kurjerių bendrovės perspėja apie operacinius sutrikimus

2026 metų gegužės 22 dieną trys pagrindinės pasaulinės kurjerių bendrovės – „DHL”, „FedEx” ir „UPS” – kreipėsi bendru laišku į Europos Komisiją, išreikšdamos susirūpinimą dėl reformos įgyvendinimo tempo ir galimų operacinių sutrikimų. Bendrovės paragino Komisiją pradėti nuo supaprastinto fiksuoto 3 eurų tarifo, o sudėtingesnius reformos elementus diegti etapiškai, suteikiant pramonei pakankamai laiko prisitaikyti.

Laiške teigiama, kad staigus perėjimas prie naujosios sistemos gali sukelti reikšmingus vėlinimus pasienio kontrolės punktuose, padidinti dokumentų tvarkymo išlaidas ir sukelti nesklandumus IT sistemose, kurios turi būti integruotos su ES muitinių duomenų bazėmis. „DHL”, „FedEx” ir „UPS” kartu apdoroja šimtus milijonų mažos vertės siuntų per metus Europos rinkoje, todėl jų perspėjimai turi didelę praktinę reikšmę visam sektoriui.

Kelių transporto operatoriams, vykdantiems paskutinės mylios pristatymus arba grupinių krovinių (groupage) operacijas, šie pokyčiai reiškia ženkliai padidėjusią administracinę naštą. Kiekviena siunta iš trečiosios šalies, anksčiau praeinavusi muitinę be detalios patikros, dabar reikalauja atskiro muito mokesčio apskaičiavimo, kategorijos identifikavimo ir mokėjimo užtikrinimo. Tai tiesiogiai veikia siuntų apdorojimo laiką sandėliuose, pasienio terminaluose ir paskirstymo centruose.

Poveikis kelių transporto operatoriams ir laivyno vadybininkams

Laivyno vadybininkai, koordinuojantys tarpvalstybinius maršrutus tarp ES valstybių narių ir trečiųjų šalių – ypač su Turkija, Jungtine Karalyste, Ukraina ir Kinija per tranzitines šalis – turės iš naujo įvertinti savo logistines grandines. Naujoji tvarka reikalauja, kad kiekviena siunta būtų aiškiai identifikuota pagal produktų kategorijas dar prieš atvykstant į ES pasienio kontrolės punktą.

Europos logistikos asociacijos „Clecat” (Europos logistikos paslaugų teikėjų asociacija) atstovai yra perspėję, kad pereinamojo laikotarpio taisyklės gali skirtingai aiškinti skirtingos valstybių narių muitinės, o tai sukurs papildomą teisinį netikrumą tarpvalstybinių pervežimų srityje. Ypač tai aktualu grupinių krovinių vežėjams, kurie vienoje transporto priemonėje gabena kelių siuntėjų krovinius – tokiais atvejais muito mokesčio apskaičiavimas tampa techniškai sudėtingesnis.

Tikėtina, kad operacinių išlaidų padidėjimas bus perkeltas vartotojams. Analitikų grupės „Copenhagen Economics” 2024 metų ataskaita įspėjo, kad mažos vertės siuntų apmokestinimas gali padidinti pristatymo išlaidas mažmeninei prekybai nuo 4 iki 8 procentų, priklausomai nuo siuntos sudėtingumo ir kilmės šalies.

IOSS sistema ir skaitmeninė muitinė

Nuo 2028 metų ES planuoja, kad didžiosios elektroninės prekybos platformos – tarp jų „Amazon”, „Alibaba” ir kiti rinkos tarpininkai – prisiims atsakomybę už muito mokesčių rinkimą pardavimo momentu, naudodamos išplėstą Importo vieno langelio sistemą (IOSS – Import One-Stop Shop). Ši priemonė iš dalies sumažins transporto operatorių biurokratinę naštą, tačiau reikalaus glaudaus duomenų apsikeitimo tarp platformų, muitinių ir vežėjų.

Europos Komisija tvirtina, kad IOSS sistemos išplėtimas yra esminis reformos elementas, tačiau pripažįsta, kad pereinamasis laikotarpis 2026–2028 metais bus operaciškai intensyviausias. Transporto operatoriams, kurie dar nėra integravę savo IT sistemų su muitinių platformomis, rekomenduojama nedelsiant pradėti parengiamuosius darbus.

Platesnė atitikties aplinka: EUDR ir aplinkosauginiai reikalavimai

Muitinės reforma vyksta tuo pat metu, kai ES transporto sektorius susiduria su gausybe kitų atitikties reikalavimų. Europos Sąjungos atliekų miškų kirtimo reglamentas (EUDR – EU Deforestation Regulation), kurio vykdymas numatytas nuo 2025 metų pabaigos, reikalauja, kad tam tikrų kategorijų prekės – tarp jų mediena, guminiai gaminiai, kakava, kava ir sojos produktai – būtų lydimos išsamios kilmės dokumentacijos.

Transporto operatoriams, gabenantiems šias prekes iš trečiųjų šalių, EUDR ir naujoji muitinės tvarka kartu sukuria dvigubą atitikties naštą: reikia ne tik sumokėti muitą, bet ir pateikti geografinius duomenis bei tiekimo grandinės informaciją. Baudos už EUDR reikalavimų pažeidimus gali siekti iki 4 procentų metinės įmonės apyvartos, nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/1115.

Be to, transporto sektorius artėja prie sugriežtintų aplinkosauginių ataskaitų teikimo reikalavimų pagal Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvą (CSRD), kuri laipsniškai apims ir vidutines įmones. Kartu su muitinės reforma tai reiškia, kad logistikos įmonės artimiausioje ateityje turės investuoti tiek į muitinės atitikties infrastruktūrą, tiek į aplinkosauginę atskaitomybę.

Ką turėtų daryti transporto ir logistikos įmonės dabar

Transporto ir logistikos bendrovėms, norinčioms išvengti operacinių sutrikimų nuo 2026 metų liepos 1 dienos, rekomenduojama imtis kelių konkrečių žingsnių. Pirma, atlikti visų tiekimo grandinių auditą, identifikuojant siuntas, kurios iki šiol buvo importuotos pasinaudojant 150 eurų de minimis lengvata. Antra, įvertinti, ar esamos IT sistemos gali automatiškai apskaičiuoti ir deklaruoti muitą pagal produktų kategorijas. Trečia, stebėti valstybių narių muitinių publikuojamas gaires dėl pereinamojo fiksuoto tarifo taikymo tvarkos, nes harmonizuotos ES lygio instrukcijos dar galutinai neparengtos.

Sektoriaus ekspertai taip pat rekomenduoja transporto operatoriams bendradarbiauti su savo klientais – elektroninės prekybos pardavėjais ir platformomis – siekiant užtikrinti, kad produktų kategorijų informacija būtų teikiama iš anksto, o ne jau pasienio kontrolės metu. Tai leis sumažinti vėlinimus ir išvengti papildomų sandėliavimo išlaidų.

Europos Komisija kol kas nėra oficialiai patvirtinusi, ar atsižvelgs į „DHL”, „FedEx” ir „UPS” prašymą dėl etapinio įgyvendinimo, tačiau sektoriuje tikimasi oficialaus atsakymo iki 2026 metų birželio pabaigos – likus vos kelioms savaitėms iki reformos įsigaliojimo datos.

Dažnai užduodami klausimai

Kas yra 150 eurų muito mokesčio lengvata ir kodėl ji panaikinama?

150 eurų de minimis riba – tai ES muitinės teisės nuostata, pagal kurią ne ES šalių kilmės siuntoms, kurių vertė neviršija 150 eurų, nebuvo taikomas muito mokestis. Ši nuostata buvo numatyta ES Muitinės kodekse (Reglamentas (ES) Nr. 952/2013). Ji panaikinama dėl to, kad sudarė nelygias konkurencijos sąlygas: ne ES pardavėjai, ypač Kinijos elektroninės prekybos platformos, galėjo parduoti prekes ES vartotojams be muito mokesčio, tuo tarpu ES gamintojai ir pardavėjai tokios privilegijos neturėjo. Europos Komisija įvertino, kad dėl šios spragos ES biudžetas kasmet prarasdavo milijardus eurų muito pajamų.

Nuo kada įsigalioja naujoji muitinės tvarka ir kaip ji veiks?

Naujoji tvarka įsigalios 2026 metų liepos 1 dieną. Pereinamuoju laikotarpiu iki 2028 metų bus taikomas supaprastintas fiksuotas 3 eurų tarifo dydis vienai produktų kategorijai. Nuo 2028 metų planuojama, kad elektroninės prekybos platformos, naudodamos išplėstą IOSS sistemą, rinks muitus pardavimo momentu tiesiogiai iš pirkėjų, o transporto operatoriams nereikės to daryti pristatymo metu.

Kaip reforma paveiks kelių transporto operatorius ir kurjerių bendroves?

Kelių transporto operatoriai ir kurjerių bendrovės susidurs su padidėjusia administracine našta: kiekviena siunta iš trečiosios šalies reikalauja atskiro muito mokesčio identifikavimo, apskaičiavimo ir surinkimo. Tai gali pailginti siuntų apdorojimo laiką pasienio kontrolės punktuose, padidinti IT sistemos reikalavimus ir kelti papildomų išlaidų, kurios gali būti perkeltos vartotojams per didesnius pristatymo mokesčius. „DHL”, „FedEx” ir „UPS” viešai perspėjo Europos Komisiją apie galimus operacinius sutrikimus.

Kas yra IOSS sistema ir kokį vaidmenį ji atliks po 2028 metų?

IOSS (Import One-Stop Shop – Importo vieno langelio sistema) yra ES sukurta skaitmeninė priemonė, leidžianti ne ES šalių pardavėjams ir elektroninės prekybos platformoms registruotis vienoje ES valstybėje narėje ir sumokėti PVM bei nuo 2028 metų – muitus už visas ES parduotas prekes. Tai reiškia, kad pirkėjas sumoka visą mokestį pirkimo metu, o transporto operatoriui nereikia rinkti papildomų mokėjimų pristatymo metu. Sistemos veikimas reikalauja duomenų integracijos tarp platformų, muitinių ir vežėjų.

Ar reforma paveiks tik siuntas iš Kinijos?

Ne – reforma taikoma visoms siuntoms iš bet kurios ne ES šalies, nepriklausomai nuo kilmės. Tai apima siuntas iš Jungtinės Karalystės (po „Brexit”), Turkijos, Ukrainos (išskyrus specialius susitarimus), JAV ir kitų šalių. Tačiau praktikoje didžiausią poveikį patirs siuntų srautai iš Kinijos, nes būtent ten yra įsikūrusios tokios platformos kaip „Temu”, „Shein” ir „AliExpress”, kurios generuoja didžiąją dalį de minimis importo į ES.

Kokios baudos gresia transporto operatoriams už muitinės reikalavimų nesilaikymą?

Baudos už muitinės pažeidimus skiriasi priklausomai nuo valstybės narės, nes muitinių vykdymo užtikrinimas ES yra decentralizuotas. Tačiau pagal ES Muitinės kodeksą (Reglamentas (ES) Nr. 952/2013) neteisingai deklaruotos arba nedeklaruotos siuntos gali būti konfiskuotos, o vežėjui gali būti taikomi administraciniai mokesčiai ir baudos. Kai kuriose valstybėse narėse baudos gali siekti iki 10 000 EUR už pažeidimą, o sistemingų pažeidimų atveju gali būti atšauktas muitinės įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) statusas.

Ką turėtų daryti logistikos įmonės, norėdamos pasirengti reformai?

Logistikos įmonėms rekomenduojama: pirma, atlikti esamų importo srautų auditą ir identifikuoti siuntas, kurios kol kas naudojasi de minimis lengvata; antra, įvertinti IT sistemų pajėgumą integruotis su ES muitinių duomenų bazėmis ir IOSS platforma; trečia, konsultuotis su muitinės agentais ir teisininkais dėl konkrečių produktų kategorijų klasifikavimo; ketvirta, stebėti Europos Komisijos ir nacionalinių muitinių institucijų skelbiamus įgyvendinimo nurodymus, kurie tikimasi bus patikslinti iki 2026 metų birželio.